Laikinumas

Stovėjau, klausiausi ir regėjau švieselę, 

Fejerverko lašiukai vaidenos sapne.

Juodų vyzdžių langas niūniavo dainelę

Kaip noriu pakilt ir paliesti tave. 

Tu skrieji – nėra užbrėžtų tau ribų.

Sustoji, dingsti, pasidaro nyku.

Taip baigiasi ta naujametė naktis –

Šių metų pirma – tai jaunoji viltis. 

Ūla Tamo 

←